Forms of dialogue between memory and history in the Lithuanian humanities after 1990: On the use of oral history
DOI:
https://doi.org/10.11649/abs.2018.008Keywords:
oral history, Lithuanian humanities, Lithuanian historiography, memory, turn of the 21st centuryAbstract
This article is devoted to the tradition of research using the method of oral history which has developed in the Lithuanian humanities since the country’s independence. It attempts to explain how Lithuanian scholars have employed the method and what challenges they face using it; what research problems they have resolved as a result and what they still hope to achieve in the near future; what studies based on the method of oral history should be considered the most important and display the highest potential in the context of developments in the Lithuanian humanities. The first part of the article discusses various challenges faced by Lithuanian scholars who rely on oral history as their main research tool. In the second part the focus is on the presentation of particular cases of successful studies employing the interview method; it also shows how scholars working on these projects addressed different problems which they encountered.
References
Aleksynas, K., & Giliasevičienė, D. (Red.). (2012). Homo narrans: Folklorinė atmintis iš arti: Kolektyvinė monografija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Baločkaitė, R. (2009). Antrosios lyties liudijimai sovietmečio tema. Šiaurės Atėnai, 2009(1), 9.
Dobriakov, J. (2014). 90-uosius Lietuvoje reikia sukurti. Literatūra ir menas, 2014(21), 3–5.
Grybkauskas, S. (2007). Pramonės valdymas sovietinėje Lietuvoje 1965–1985 m.: Įtampos ir konfliktai (Praca doktorska). Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas.
Hobsbawm, E. (1999). Wiek skrajności: Spojrzenie na krótkie XX stulecie 1914–1991 (M. Król & J. Kalinowska-Król, Tłum.). Kraków: Politeja.
Ilic, M., & Leinarte, D. (Red.). (2016). The Soviet past in the post-socialist present: Methodology and ethics in Russian, Baltic and Central European oral history and memory studies. New York, NY: Routledge. DOI: https://doi.org/10.4324/9781315678191
Ivanauskas, V. (2008). Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: Tarp stagnacijos ir dinamikos (1970–1988) (Praca doktorska). Vilniaus universitetas, Vilnius.
Jurkutė, M. (2016). Lietuvos partizanų karo atmintis: Sovietinis, vietinis ir išeivijos pasakojimai (Praca doktorska). Vilniaus universitetas, Vilnius.
Kałwa, D. (2010). Historia mówiona w krajach postkomunistycznych: Rekonesans. Kultura i Historia, 2010(18). Pobrano 2 października 2018, z http://www.kulturaihistoria.umcs.lublin.pl/archives/1887
Kaminskaitė-Jančorienė, L., & Švedas, A. (2013). Epizodai paskutiniam filmui: Režisierius Almantas Grikevičius. Vilnius: Vaga.
Kavaliauskaitė, J., & Ramonaitė, A. (Red.). (2011). Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepaklusniųjų tinklaveikos galia. Vilnius: Baltos lankos.
Kierzkowski, M. (2010). Jakiej historii potrzebuje Europa Środkowo-Wschodnia? Szanse historii mówionej. Porównania, 2010(7), 43–55.
Klumbys, V. (2009). Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu (Praca doktorska). Vilniaus universitetas, Vilnius.
Klumbytė, N. (2014). [Recenzja monografii „Sąjūdžio ištakų beieškant” J. Kavaliauskaitė, A. Ramonaitė]. Lithuanian Historical Studies, 2014(4), 221–225.
Kmita, R. (Red.). (2015). Nevienareikšmės situacijos: Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Kmita, R. (2016). Pietinia kronikas: Popromanas. Vilnius: Tyto Alba.
Marcinkevičienė, D. (2007). Prijaukintos kasdienybės. 1945–1970 metai: Biografiniai Lietuvos moterų interviu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Marcinkevičienė, D. (2010). Adopting and remembering Soviet reality: Life stories of Lithuanian women, 1945–1970. Amsterdam: Rodopi.
Ramonaitė, A. (Red.). (2015). Nematoma sovietmečio visuomenė. Vilnius: Naujasis Židinys – Aidai.
Ramonaitė, A., Kavaliauskaitė, J., & Klumbys, V. (Red.). (2015). Kažkas tokio labai tikro: Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos: Sakytinės istorijos šaltinių rinkinys. Vilnius: Aukso žuvys.
Šapoka, K. (2018). Pušis, kuri juokėsi. Vilnius: Kitos knygos.
Šukys, A. (2012). Intelektualų alternatyvi veikla sovietų Lietuvoje 1956–1988 (Praca doktorska). Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas.
Šulcė, S. (2015). Sakytinė istorija ir sovietmečio literatūros laukas. Knygų aidai, 2015(1), 1–4.
Švedas, A. (2008). Visa istorija yra gyvenimas: 12 sakytinės istorijos epizodų: Edvardą Gudavičių kalbina Aurimas Švedas. Vilnius: Aidai.
Švedas, A. (2010). Sakytinės istorijos galimybės sovietmečio ir posovietinės epochos tyrimuose (atminties kultūros ir istorijos politikos problematikos aspektas). Lietuvos istorijos studijos, 2010(26), 148–161.
Švedas, A. (2013). Piešimas buvo tarsi durys: Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas. Vilnius: Aidai.
Švedas, A. (2015). Pokalbiai kaip patirčių atverties ir prasmių kūrimo laukas. Colloquia, 2015(34), 190–196. DOI: https://doi.org/10.51554/Col.2015.29057
Švedas, A. (2016). Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus. Vilnius: Aukso žuvys.
Thomson, A. (1998). Fifty years on: An international perspective on oral history. The Journal of American History, 85(2), 581–595. https://doi.org/10.2307/2567753 DOI: https://doi.org/10.2307/2567753
Thomson, A. (2007). Four paradigm transformations in oral history. The Oral History Review, 34(1), 49–70. https://doi.org/10.1525/ohr.2007.34.1.49 DOI: https://doi.org/10.1525/ohr.2007.34.1.49
Tornau, Ū. (2016). Oficialieji ir kasdieniai sovietinio Vilniaus erdvės naratyvai: Lukiškių mokslo kvartalas (Praca doktorska). Vilniaus dailės akademija, Vilnius.
Vaiseta, T. (2012). Du radikalieji klausimai: Po tarptautinės konferencijos apie sakytinės istorijos taikymą sovietmečiui tirti. Naujasis Židinys – Aidai, 2012(6), 415–417.
Vinogradnaitė, I., Kavaliauskaitė, J., Ramonaitė, A., Ulinskaitė, J., & Kukulskytė, R. (2018). Sakytinė istorija kaip sovietmečio tyrimo metodas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Žilinskienė, L., Leinartė, D., Kraniauskienė, S., Šutinienė, I., & Gečienė, I. (Red.). (2014). Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose: Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Downloads
Published
Issue
Section
License
Copyright (c) 2018 Aurimas Švedas; To Polish translation: Tomasz Błaszczak & Małgorzata Kasner
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 3.0 Unported License.
