Formy dialogu pamięci i historii w humanistyce litewskiej po roku 1990 (wykorzystanie metody „oral history”)
DOI:
https://doi.org/10.11649/abs.2018.008Słowa kluczowe:
historia mówiona – oral history, litewska nauka humanistyczna, historiografia litewska, pamięć, przełom XX i XXI wiekuAbstrakt
Przedmiotem artykułu jest ukształtowana w litewskiej humanistyce niepodległej Republiki Litewskiej tradycja badań z wykorzystaniem metody historii mówionej (ang. oral history). Podczas pisania tego artykułu poszukiwano odpowiedzi na następujące pytania: W jaki sposób na przełomie XX i XXI wieku litewscy przedstawiciele nauk humanistycznych korzystają z metody badawczej oral history oraz wobec jakich wyzwań stają? Jakie zagadnienia badawcze były, są i będą rozwiązane w najbliższej przyszłości dzięki wykorzystaniu tej metody? Jakie teksty wykorzystujące metodę oral history należy uznać za najważniejsze i o największym potencjale w kontekście procesów zachodzących w litewskiej humanistyce? Artykuł składa się z dwóch części. W pierwszej omówiono różnego rodzaju wyzwania, przed którymi stają badacze litewscy wykorzystujący oral history jako główne narzędzie badawcze. W drugiej części tekstu skupiono się na prezentacji i omówieniu konkretnych przykładów zakończonych sukcesem badań z wykorzystaniem metody wywiadu oraz sposobów rozwiązywania pojawiających się problemów.
Bibliografia
Aleksynas, K., & Giliasevičienė, D. (Red.). (2012). Homo narrans: Folklorinė atmintis iš arti: Kolektyvinė monografija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Baločkaitė, R. (2009). Antrosios lyties liudijimai sovietmečio tema. Šiaurės Atėnai, 2009(1), 9.
Dobriakov, J. (2014). 90-uosius Lietuvoje reikia sukurti. Literatūra ir menas, 2014(21), 3–5.
Grybkauskas, S. (2007). Pramonės valdymas sovietinėje Lietuvoje 1965–1985 m.: Įtampos ir konfliktai (Praca doktorska). Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas.
Hobsbawm, E. (1999). Wiek skrajności: Spojrzenie na krótkie XX stulecie 1914–1991 (M. Król & J. Kalinowska-Król, Tłum.). Kraków: Politeja.
Ilic, M., & Leinarte, D. (Red.). (2016). The Soviet past in the post-socialist present: Methodology and ethics in Russian, Baltic and Central European oral history and memory studies. New York, NY: Routledge. DOI: https://doi.org/10.4324/9781315678191
Ivanauskas, V. (2008). Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: Tarp stagnacijos ir dinamikos (1970–1988) (Praca doktorska). Vilniaus universitetas, Vilnius.
Jurkutė, M. (2016). Lietuvos partizanų karo atmintis: Sovietinis, vietinis ir išeivijos pasakojimai (Praca doktorska). Vilniaus universitetas, Vilnius.
Kałwa, D. (2010). Historia mówiona w krajach postkomunistycznych: Rekonesans. Kultura i Historia, 2010(18). Pobrano 2 października 2018, z http://www.kulturaihistoria.umcs.lublin.pl/archives/1887
Kaminskaitė-Jančorienė, L., & Švedas, A. (2013). Epizodai paskutiniam filmui: Režisierius Almantas Grikevičius. Vilnius: Vaga.
Kavaliauskaitė, J., & Ramonaitė, A. (Red.). (2011). Sąjūdžio ištakų beieškant: Nepaklusniųjų tinklaveikos galia. Vilnius: Baltos lankos.
Kierzkowski, M. (2010). Jakiej historii potrzebuje Europa Środkowo-Wschodnia? Szanse historii mówionej. Porównania, 2010(7), 43–55.
Klumbys, V. (2009). Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu (Praca doktorska). Vilniaus universitetas, Vilnius.
Klumbytė, N. (2014). [Recenzja monografii „Sąjūdžio ištakų beieškant” J. Kavaliauskaitė, A. Ramonaitė]. Lithuanian Historical Studies, 2014(4), 221–225.
Kmita, R. (Red.). (2015). Nevienareikšmės situacijos: Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Kmita, R. (2016). Pietinia kronikas: Popromanas. Vilnius: Tyto Alba.
Marcinkevičienė, D. (2007). Prijaukintos kasdienybės. 1945–1970 metai: Biografiniai Lietuvos moterų interviu. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Marcinkevičienė, D. (2010). Adopting and remembering Soviet reality: Life stories of Lithuanian women, 1945–1970. Amsterdam: Rodopi.
Ramonaitė, A. (Red.). (2015). Nematoma sovietmečio visuomenė. Vilnius: Naujasis Židinys – Aidai.
Ramonaitė, A., Kavaliauskaitė, J., & Klumbys, V. (Red.). (2015). Kažkas tokio labai tikro: Nepaklusniosios sovietmečio visuomenės istorijos: Sakytinės istorijos šaltinių rinkinys. Vilnius: Aukso žuvys.
Šapoka, K. (2018). Pušis, kuri juokėsi. Vilnius: Kitos knygos.
Šukys, A. (2012). Intelektualų alternatyvi veikla sovietų Lietuvoje 1956–1988 (Praca doktorska). Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas.
Šulcė, S. (2015). Sakytinė istorija ir sovietmečio literatūros laukas. Knygų aidai, 2015(1), 1–4.
Švedas, A. (2008). Visa istorija yra gyvenimas: 12 sakytinės istorijos epizodų: Edvardą Gudavičių kalbina Aurimas Švedas. Vilnius: Aidai.
Švedas, A. (2010). Sakytinės istorijos galimybės sovietmečio ir posovietinės epochos tyrimuose (atminties kultūros ir istorijos politikos problematikos aspektas). Lietuvos istorijos studijos, 2010(26), 148–161.
Švedas, A. (2013). Piešimas buvo tarsi durys: Petrą Repšį kalbina Aurimas Švedas. Vilnius: Aidai.
Švedas, A. (2015). Pokalbiai kaip patirčių atverties ir prasmių kūrimo laukas. Colloquia, 2015(34), 190–196. DOI: https://doi.org/10.51554/Col.2015.29057
Švedas, A. (2016). Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus. Vilnius: Aukso žuvys.
Thomson, A. (1998). Fifty years on: An international perspective on oral history. The Journal of American History, 85(2), 581–595. https://doi.org/10.2307/2567753 DOI: https://doi.org/10.2307/2567753
Thomson, A. (2007). Four paradigm transformations in oral history. The Oral History Review, 34(1), 49–70. https://doi.org/10.1525/ohr.2007.34.1.49 DOI: https://doi.org/10.1525/ohr.2007.34.1.49
Tornau, Ū. (2016). Oficialieji ir kasdieniai sovietinio Vilniaus erdvės naratyvai: Lukiškių mokslo kvartalas (Praca doktorska). Vilniaus dailės akademija, Vilnius.
Vaiseta, T. (2012). Du radikalieji klausimai: Po tarptautinės konferencijos apie sakytinės istorijos taikymą sovietmečiui tirti. Naujasis Židinys – Aidai, 2012(6), 415–417.
Vinogradnaitė, I., Kavaliauskaitė, J., Ramonaitė, A., Ulinskaitė, J., & Kukulskytė, R. (2018). Sakytinė istorija kaip sovietmečio tyrimo metodas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Žilinskienė, L., Leinartė, D., Kraniauskienė, S., Šutinienė, I., & Gečienė, I. (Red.). (2014). Sovietmečio atmintis gyvenimo istorijose: Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Pobrania
Opublikowane
Numer
Dział
Licencja
Prawa autorskie (c) 2018 Aurimas Švedas; To Polish translation: Tomasz Błaszczak & Małgorzata Kasner
Praca jest udostępniana na licencji Creative Commons Attribution 3.0 Unported License.
